Pagrindiniai knygos veikėjai yra Romeo ir Žiuljetė. Jis - 26 metų drąsus bei ryžtingas profesionalus gaisrininkas, turintis tik prosenelį ir paauglę sesutę Vanesą. Ji - atsidavusi savo ligoniams slaugytoja, kuri savo pacientams draudžia pasiduoti net tada, kai atrodo kad gyvenimas neturi jokios prasmės, tačiau asmeniniame gyvenime patyria patyčias, prievartą bei smurtą nuo Lorano, draugo, su kuriuo svajoja susilaukti vaiko ir be kurio neįsivaizduoja savo gyvenimo.

Po kritimo iš devinto aukšto Romeo kritinės būklės patenka į ligoninės skyrių, kuriame dirba Žiuljetė. Visas sutvarstytas gaisrininkas nemato tikslo gyventi, Žiuljėtė, tuo tarpu, visais įmanomais būdais bei žodžiais bando paguosti pacientą ir įtikinti, kad pats gyvenimas ir yra žmogaus vertybė, už kurią jis turi būti dėkingas Dievui. Tuo tarpu, namuose pati kenčia nuo užgauliojimų, patyčių, seksualinės prievartos bei pažeminimo. Drąsindama kitus -pati bijo keisti savo gyvenimą ir tik po patirtos nelaimės, sugeba palikti viską ir pradeda gyventi taip kaip nori tik ji.

Romanas yra apie moters vertę, savigarbą, baimę likti vienai, apie nepasitikėjimą savimi, apie tai kaip žmogus tik po sukrečiančių gyvenimo smūgių ryžtasi pakeisti savo gyvenimą ir tampa laimingas. 

Nepasakyčiau, kad knyga buvo labai įdomi, įtraukianti. Tikrai ne, Žiuljetė visą laiką buvo nelaiminga, nes gyveno su Loranu, kuris ją žemino, tyčiodavosi, o ji vietoj to kad jį palikti, troško susilaukti vaiko, nesvarbu kokiomis aplinkybėmis, tas man buvo labai keista ir nesuprantama. Romeo - narsus, gelbstantis žmones gaisrininkas, visada pasirengęs visiems padėti, o prisipažinti meilėje ir kovoti dėl savo meilės nesugebėjo, pritrūko tam ryžto bei drąsos. Abu veikėjai nepasitikintys savimi, pilni abejonių ir gyvenantys ne pagal savo, o aplinkinių žmonių diktuojamas sąlygas.