Abraham B. Yehoshua "Moteris Jeruzalėje" 
lapkričio 05, 2018
"Nors žmogiškųjų išteklių vadovas nesitikėjo tokios misijos, šį vaiskų rytą jis, atrodo, pagaliau suvokė jos reikšmę."
Julija Ragajev - kilusi, iš vienos iš Tarybų Sąjungos valstybių, moteris. Ieškodama geresnio gyvenimo, moteris persikelė gyventi kartu su vyru į Jeruzalę. Turėdama inžinieriaus išsilavinimą dirbo valytoja vienoje iš miesto kepyklų. Vieną dieną jos gyvybė nutrūksta, kai moteris atsiduria vietiniame turguje, kur įvyksta savižudžio susprogdinimas. Niekas Julija nesidomi, niekas jos neieško ir niekas nesirūpina jos "keistu" dingimu. Jos kūnas savaitėmis guli miesto lavoninėje ir vienintelis dalykas, kuris leidžia nustatyti jos bent kokią "tapatybę" yra darbo užmokesčio lapelis.
Vienas iš Jeruzalės laikraščio žurnalistas susidomi įvykusiu teroristiniu išpuoliu ir parengia straipsnį savaitraščiui apie didžiosios kepyklos, kurioje dirbo moteris, abejingumą bei nenorėjimą prisiimti atsakomybės už tragiškai žuvusį darbuotoją.
Kepyklos direktorius norėdamas išgelbėti savo įmonės vardą bei reputaciją paveda žmogiškųjų išteklių vadovui išsiaiškinti žuvusios moters tapatybę bei tinkamai ją palaiduoti, negailint tam skirtų piniginių lėšų.
Žmogiškųjų išteklių vadovas - 40 metų, išsiskyręs vyras gyvenantis su savo motina ir kovojantis su buvusia žmona dėl bendravimo tvarkos su dukra. Labai sausas, nepatenkintas gyvenimu vyras. Nesupranta, kodėl būtent jis turi domėtis mirusios moters gyvenimu, aiškinti visas aplinkybes ir lydėti jos karstą skrendant į jos gimtinę. Palaipsniui jo požiūris į Juliją Ragajev ir į jam pavestą misiją pasikeičia. Jis įsigilina į mirusios moters gyvenimą, jos santykius su motina, sūnumi bei buvusiu vyru ir apskritai apie įvykusią tragediją. Susiklosčiusi situacija pakeičia vadovą, jis tampa atlaidesnis, pastabesnis ir sprendimus pradeda priimti pats, o ne paklusniai pildyti visus kepyklos direktoriaus nurodymus.
A. B. Yehoshua romanas atspindi ne tik Jeruzalės bet ir daugelis kitų šalių realijas, t.y. dauguma asmenų, kurie tampa teroristiniu ar kitu išpuoliu aukomis yra paliekami likimo valiai, jie yra palaidojami kaip nežinomi asmenys, o jų mirtis yra registruojama tiesiog kaip statistika. Žmogus yra traktuojamas kaip darbo priemonė, ypač gražiai tai atspindi miesto kepykloje, kurioje darbuotojas buvo varomoji jėga, įrankis dėka kurio įmonė uždirbdavo daug pinigų. Ne veltui knygoje visi veikėjai yra nuasmeninti, t.y. yra nurodomi tik šeimyniniai ryšiai arba veikėjų pareigos, pvz. žmogiškųjų išteklių vadovas, konsulė, direktorius, pamainos viršininkas, sekretorė, administratorė ir panašiai ir tik moteris, kuri tragiškai žuvo per teroristinį išpuolį specialiai yra vadinama vardu ir pavarde. Tokiu būdu siekiama pabrėžti moters individualumą, jos asmenybę bei skaudžią gyvenimo istoriją. Kiekvienas miręs žmogus nusipelno, kad jis būtų išlydėtas su meile bei pagarba.
Negalėčiau tvirtinti, kad pati knyga buvo labai įdomiai parašyta, momentais monotiniškumas buvo tikrai per daug užsitęsęs, truko veiksmo, siužetas buvo lėtas ir ištemptas, labai daug buvo nereikalingų aprašymų. Sudėtingai buvo sudėti patys sakiniai, gal dėl vertimo iš hebrajų kalbos, o gal tiesiog dėl savo struktūros. Siužetas manęs nesužavėjo, pabaigoje norėjau knygą išmesti pro langą, kas būna labai retai.
Beje, kam įdomu originalus knygos pavadinimas yra "Žmogiškųjų išteklių vadovo misija", taipogi romanas yra ekranizuotas.
Negalėčiau tvirtinti, kad pati knyga buvo labai įdomiai parašyta, momentais monotiniškumas buvo tikrai per daug užsitęsęs, truko veiksmo, siužetas buvo lėtas ir ištemptas, labai daug buvo nereikalingų aprašymų. Sudėtingai buvo sudėti patys sakiniai, gal dėl vertimo iš hebrajų kalbos, o gal tiesiog dėl savo struktūros. Siužetas manęs nesužavėjo, pabaigoje norėjau knygą išmesti pro langą, kas būna labai retai.
Beje, kam įdomu originalus knygos pavadinimas yra "Žmogiškųjų išteklių vadovo misija", taipogi romanas yra ekranizuotas.
0 komentarai (-ų)