Kristin Hannah "Lakštingala"

balandžio 22, 2019

"Mylėdami suprantame, kokie norime būti. Kariaudami suvokiame, kokie esame."

Karinis romanas apie dvi seseris, kurios liko vienos, vokiečių okupuotoje Prancūzijoje, per Antrąjį Pasaulinį karą.

Pasakojimas paremtas realiais įvykiais apie dvi seseris Vianą ir Izabelę. Vaikystėje mergaitės neteko mamos, o tėvas grįžęs iš karo, neįstengė susitaikyti su žmonos mirtimi, grįžti į "normalų" gyvenimą po sulaužytos psichikos po karo ir tuo labiau rūpintis dukrytėmis. Tėvas nusprendė, kad mergaites geriausiai atiduoti auklėjimui poniai Duma. Mergaitės nesuprato tėvo poelgio, troško jo meilės, globos, rūpesčio ir laikui bėgant susitaikė su tėvo atšalimu.

Viana, vyriausioji iš dvejų seserų, būdama 16 metų sutiko bei įsimylėjo Antuaną, pastojo, ištekėjo ir išvažiavo gyventi į Prancūzijos provinciją. Izabelė pyko ant sesers, kad ją paliko likimo valiai, pastoviai keitė mokyklas, kadangi buvo iš jų nuolat šalinama už netinkamą elgesį. Tačiau vieną dieną, Izabelė nusprendė grįžti į Paryžių gyventi su tėvu. Nors tėvas ją vengė, Izabelė įsidarbino knygyne ir jautėsi laiminga. Atrodė, kad gyvenimas pagaliau susiklostė abiems merginoms, tačiau vieną dieną, Vokietija paskelbė karą ir visos svajonės sudūžo, o ateitis tapo blanki ir neryški.

Romanas yra apie stiprias moteris, kurios liko vienos, okupuotojoje valstybėje, be vyrų, be pinigų, be jokios pagalbos, kur už kiekvieną netinkamą elgesį, žodį, a net žvilgsnį gresė sušaudymas, išvežimas į darbo stovyklas, pakarimas miesto centre. Autorė parodė koks buvo moterų portretas vokiečių okupuotoje Prancūzijoje, kada visos moterys, dukterys, našlės po vyrų mobilizacijos liko vienos "kovoti" su nacių kariais. Istorija aprašo moteris, kurios neturėjo ką valgyti, tačiau padėjo išsaugoti gyvybę daugeliui žydų vaikams, moteris, kurios buvo prievartaujamos, tačiau nepalūžo ir tikėjo, kad karas baigsis ir jų vyrai grįš iš karo belaisvės. Knyga parodė, koks trapus yra mūsų gyvenimas, kaip žmonės sužvėrėja ir kito žmogaus gyvenimas tampa bevertis, kaip žmonės yra skiriami į rases. Kaip išvežti žmonės buvo traktuojami bei žudomi darbo stovyklose neatsižvelgiant į tai ar tai buvo moteris, vyras, vaikas ar nėščioji. Knygos autorė palietė labai svarbią temą ir meistriškai ją aprašė.

Ši knyga be jokios abejonės privalo būti kiekvieno skaitytojo bibliotekoje. Tai viena iš geriausių knygų, kurias man per pastaruosius metus teko perskaityti, tai knyga, kurią neabejotinai rekomenduočiau kiekvienam.