Heather Morris "Cilkos kelias"
kovo 19, 2020
"Gyvenk toliau. Atsibusk kiekvieną rytą ir kvėpuok."
"Cilkos kelionė" - tai pirmos autorės knygos dalies "Aušvico tatuiruotas" pratęsimas. Tai gyvenimo istorija, kuri privers išspausti ašaras ir suvokti, kokias dideles gyvenimo tragedijas žmonės patyrė karo metu ir net po karo pabaigos. Pagrindinės veikėjos istorija parodo mums, kokie esame maži šiame pasaulyje, kokios mūsų kasdienės problemos yra visiškai nesvarbios ir išsprendžiamos bei kokie mūsų kartos žmonės savanaudiški, galvojantys tik apie savo gerovę. Po knygos perskaitymo ir tų laikų gyvenimo kokybės palyginimo su dabartiniu gyvenimu vertinga taps kiekviena laisva sekundė, pamilsite savo turimą darbą, nuoširdžiai būsite dėkingi už tai, kad esate laisvi. Pagrindinė istorijos veikėja yra 16 - iolikos metų mergina Cilka, kuri priverstinai atvyksta į Aušvico koncentracijos stovyklą. Jos grožis pritraukė nepageidaujamą vokiečių dėmesį, kuris tuo pačiu Cilkai yra ir išsigelbėjimas ir pažeminimas.
Kai Raudonoji armija išlaisvino visus kalinčius žmonės iš koncentracijos stovyklų, Cilka buvo apkaltinta bendradarbiavimu su vokiečiais, t.y. su Sovietų Sąjungos priešu ir nuteisiama 15 - iolikai metų sunkaus darbo lageryje tolimoje Vorkutoje. Nuo tada prasidėjo antrasis merginos pragaras žemėje, tik šį kartą Sibire.
Cilka dirbdama Vorutos lageryje susidūrė su žiaurumu, pažeminimu, bejėgiškumu ir pernelyg sunkiu darbu. Ji susitinka su įvairiais žmonėmis, kurie yra pavydūs, žiaurūs, tačiau mergina užsibrėžia tikslą žūtbūt išgyventi baisų laiką ir pradėti gyventi iš naujo.
Cilka yra stiprios merginos pavyzdys, kuri padeda nors jokios pagalbos pati negauna, ištiesia pagalbos ranką tiems, kurie ją skriaudžia. Mergina turėjo labai daug galimybių paprašyti ko nors sau, tačiau išgelbėjo kitų žmonių norus arba gyvybes, visada stengėsi dėl kitų gerovės.
Šiomis dienomis tokių istorijų mūsų visuomenei labai reikia. Pirma tam, kad būtų parodyta, jog gėris visada laimi prieš blogį, pagalbos ištiesta ranka visada atsiperka. Antra, kad galėtumėme vertinti kiekvieną suteptą sviestu duonos riekę, kad nesiskųstumėme sugedusiu telefonu, o galėtumėme džiaugtis pasivaikščiojimu laisvoje šalyje.
0 komentarai (-ų)